There are no translations available.
Mokytojų atrankos komisija jau išrinko 3 DEPTH kūrybinio konkurso geriausius darbus. 5-8 klasių mokiniams iš jų reikės išrinkti vieną geriausią!
Susipažinkite su darbais:
1. Moku ir mokausi bendrauti
Bendravimas – tai vertybė, kurios mokomės augdami ir suprasdami pasaulį, tai tarytum kalbos menas ir to, su kuriuo bendraujame, pažinimas. Bendravimo kultūros pagrindus mes įgauname šeimoje – aplinkoje, kur galime drąsiai atskleisti save ir nevaržomai bendrauti.
Dažniausiai draugystei renkamės tą asmenį, su kuriuo mums malonu ir gera kalbėti, su kuriuo drąsu dalintis mintimis, įspūdžiais ar nuoskaudomis. Mokykloje mus moko kalbų, tiksliųjų mokslo dalykų ir daug kitų svarbių mokslo šakų, bet svarbiausio – bendravimo, mes daugiausia mokomės patys. Juk kasdieną tenka atsidurti įvairiose situacijose, būti tarp įvairių žmonių, tad bendravimo meno mokytis reikia vis iš naujo ir giliau. Tiesa, bendrauti galime ne tik su žmogumi, bet ir su gyvūnu, nes yra sakoma, kad gyvūnai gerai išklauso žmogų. Visgi daugelis suprantame, kad visuomenėje būtina bendrauti su žmonėmis kasdien ir to išvengti neįmanoma. Suaugusieji net pabrėžia, jog bendrauti reikia mokytis kiekvieną dieną, ištisus metus ir iki gyvenimo pabaigos vadinasi, nuolatos, o bendraudami kaskart atrandame naujų draugų, naujų minčių, idėjų ir žinių.
Kiekvienam norisi mokėti gražiai bendrauti, bet ar visi tai sugebame?... Kad išmoktumėme tolerancijos, atidumo aplinkiniams, mes turime turėti autoritetą, t.y. žmogų, iš kurio norėtumėme mokytis ir imti pavyzdį. Bendravimas su namiškiais, su draugais mums lyg įaugęs į kraują. Tai reiškia, kaip esame išmokyti iš mažens elgtis su aplinkiniais ir su artimaisiais, taip mes bendrausime ir su visais kitais.
Bendravimas kiekvienam žmogui yra labai svarbus. Iš to kaip mes bendraujame, daug ką pasako apie mus, mūsų padėtį ir kultūrą visuomenėje ar šeimoje. Liaudies patarlė sako: „Pagal rūbą sutinkama, pagal žodį išlydima". Taigi iš ištarto žodžio, tuo labiau sakinio, galima suprasti: žmogus kultūringas ar ne, prasčiokas ar nepraustaburnis, kuriam negražūs žodžiai savaime byra iš lūpų. Mokykimės ir mokėkime bendrauti, nes tai mūsų gyvenimo kasdienybė ir ateities pagrindas.
2 Gerumu dalinuosi
Gerumas – tai pozityvus poelgis ar žodis, kurį kiekvienas galime padovanoti kitam.
Patyręs gėrį kiekvienas žmogus pasijaučia laimingesnis ir stipresnis. Juk daryti gera dažnai nieko nekainuoja, reikia tik turėti savyje noro ir ryžto. Na, aišku, ir tyrą širdį.
Geri poelgiai nėra savanaudiški, tu nesitiki iš to naudos, nebent teigiamų emocijų. Man, pavyzdžiui, mieliau dovanas teikti nei jas pačiam gauti. Kai matai nuoširdų džiaugsmą kito veide, pačiam pasidaro smagiau.
Aišku, žmogus, kuriam esi padėjęs, gali atsilyginti geru darbu ar pagelbėti tau nelaimėje. Taip ir suksis gerumo ratas. Juk pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs.
Gerą darbą taip pat lengva padaryti kaip ir blogą, tik už gerą darbą tave gerbs, o už blogą smerks. Lietuvių kalboje yra patarlė, kuri sako: ,,Lazda turi du galus". Ji apie tai, kad padarytas blogis kada nors sugrįš atgal, kaip ir gėris. Jei pagalvotume, kiekvienas mieliau rinktumės antrąjį variantą. Gal tada prieš kažką darydami geriau viską apsvarstytume. Stenkimės skleisti gėrį visiems žmonėms, kurie yra šalia, nes geri darbai nieko nekainuoja, o jų širdys bus laimingos.
Geri darbai vienija didelius ir mažus, jaunus ar senus, gyvenančius Lietuvoje ar užsienyje. Juk mes visi skirtingai atrodome, kalbame, bet jaučiame panašiai. Visi norime gyventi tarp gerų, dorų, tolerantiškų žmonių. Norime laisvai mąstyti ir kalbėti, siekiame, jog mus priimtų tokius, kokie esame, kad mus suprastų, kai mums sunku ir džiaugtųsi kartu, kai mums linksma.
Gerumo mes nematome, bet kiekvienas jį jaučiame. Atpažinti jį galime iš tam tikrų požymių: spindinčių akių, plačios šypsenos veide. Kaip būtų gera gyventi pasaulyje, kuriame visi šypsosi, kur nėra karo, ligų, stichinių nelaimių. Kur visi spinduliuoja gėrį.
3 Augu suprasdamas kitus
Mes visi augame. Iš pradžių būname vaikais, daromės vis aukštesni, galiausiai tampame suaugusiais ir pradedame raukšlėtis nuo amžiaus. Nepaisant to, augame mes ne vien fiziškai; būtina ugdyti ir savo dvasinį pasaulį. O tai mums daryti padeda mūsų aplinka. Žmonės įgauna patirties eidami į mokyklą, kur jie išmoksta naujų dalykų apie gamtą, istoriją bei pasaulį kuriame gyvena. Vis dėlto, didelę ir ypač reikšmingą mūsų aplinkos dalį sudaro kiti asmenys. Šeima, draugai bei visuomenė kurios dalis esame kiekvienas susideda iš žmonių, kurių visi mato dalykus savaip ir siūlo skirtingas idėjas. Bandydamas juos suprasti bei pamatyt pasaulį iš jų perspektyvos asmuo praplatina savo paties akiratį ir geriau pats gali suvokti aplinką. Tai mums parodo, kad žmonės labai panašūs – visi turi tokius pat kasdienius džiaugsmus bei rūpesčius, pergales bei pralaimėjimus – ir vis dėlto, yra labai įvairūs, gebantys išmokyti vienas kitą labai daug. Todėl tik stengdamiesi suvokti vienas kitą mes galime iš tiesų augti ir pasiekti naujas aukštumas ir kaip atskiri asmenys, ir kaip visuomenė, sukurdami geresnę aplinką visiems.
Susipažinkite su darbais:
1. Moku ir mokausi bendrauti
Bendravimas – tai vertybė, kurios mokomės augdami ir suprasdami pasaulį, tai tarytum kalbos menas ir to, su kuriuo bendraujame, pažinimas. Bendravimo kultūros pagrindus mes įgauname šeimoje – aplinkoje, kur galime drąsiai atskleisti save ir nevaržomai bendrauti.
Dažniausiai draugystei renkamės tą asmenį, su kuriuo mums malonu ir gera kalbėti, su kuriuo drąsu dalintis mintimis, įspūdžiais ar nuoskaudomis. Mokykloje mus moko kalbų, tiksliųjų mokslo dalykų ir daug kitų svarbių mokslo šakų, bet svarbiausio – bendravimo, mes daugiausia mokomės patys. Juk kasdieną tenka atsidurti įvairiose situacijose, būti tarp įvairių žmonių, tad bendravimo meno mokytis reikia vis iš naujo ir giliau. Tiesa, bendrauti galime ne tik su žmogumi, bet ir su gyvūnu, nes yra sakoma, kad gyvūnai gerai išklauso žmogų. Visgi daugelis suprantame, kad visuomenėje būtina bendrauti su žmonėmis kasdien ir to išvengti neįmanoma. Suaugusieji net pabrėžia, jog bendrauti reikia mokytis kiekvieną dieną, ištisus metus ir iki gyvenimo pabaigos vadinasi, nuolatos, o bendraudami kaskart atrandame naujų draugų, naujų minčių, idėjų ir žinių.
Kiekvienam norisi mokėti gražiai bendrauti, bet ar visi tai sugebame?... Kad išmoktumėme tolerancijos, atidumo aplinkiniams, mes turime turėti autoritetą, t.y. žmogų, iš kurio norėtumėme mokytis ir imti pavyzdį. Bendravimas su namiškiais, su draugais mums lyg įaugęs į kraują. Tai reiškia, kaip esame išmokyti iš mažens elgtis su aplinkiniais ir su artimaisiais, taip mes bendrausime ir su visais kitais.
Bendravimas kiekvienam žmogui yra labai svarbus. Iš to kaip mes bendraujame, daug ką pasako apie mus, mūsų padėtį ir kultūrą visuomenėje ar šeimoje. Liaudies patarlė sako: „Pagal rūbą sutinkama, pagal žodį išlydima". Taigi iš ištarto žodžio, tuo labiau sakinio, galima suprasti: žmogus kultūringas ar ne, prasčiokas ar nepraustaburnis, kuriam negražūs žodžiai savaime byra iš lūpų. Mokykimės ir mokėkime bendrauti, nes tai mūsų gyvenimo kasdienybė ir ateities pagrindas.
2 Gerumu dalinuosi
Gerumas – tai pozityvus poelgis ar žodis, kurį kiekvienas galime padovanoti kitam.
Patyręs gėrį kiekvienas žmogus pasijaučia laimingesnis ir stipresnis. Juk daryti gera dažnai nieko nekainuoja, reikia tik turėti savyje noro ir ryžto. Na, aišku, ir tyrą širdį.
Geri poelgiai nėra savanaudiški, tu nesitiki iš to naudos, nebent teigiamų emocijų. Man, pavyzdžiui, mieliau dovanas teikti nei jas pačiam gauti. Kai matai nuoširdų džiaugsmą kito veide, pačiam pasidaro smagiau.
Aišku, žmogus, kuriam esi padėjęs, gali atsilyginti geru darbu ar pagelbėti tau nelaimėje. Taip ir suksis gerumo ratas. Juk pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs.
Gerą darbą taip pat lengva padaryti kaip ir blogą, tik už gerą darbą tave gerbs, o už blogą smerks. Lietuvių kalboje yra patarlė, kuri sako: ,,Lazda turi du galus". Ji apie tai, kad padarytas blogis kada nors sugrįš atgal, kaip ir gėris. Jei pagalvotume, kiekvienas mieliau rinktumės antrąjį variantą. Gal tada prieš kažką darydami geriau viską apsvarstytume. Stenkimės skleisti gėrį visiems žmonėms, kurie yra šalia, nes geri darbai nieko nekainuoja, o jų širdys bus laimingos.
Geri darbai vienija didelius ir mažus, jaunus ar senus, gyvenančius Lietuvoje ar užsienyje. Juk mes visi skirtingai atrodome, kalbame, bet jaučiame panašiai. Visi norime gyventi tarp gerų, dorų, tolerantiškų žmonių. Norime laisvai mąstyti ir kalbėti, siekiame, jog mus priimtų tokius, kokie esame, kad mus suprastų, kai mums sunku ir džiaugtųsi kartu, kai mums linksma.
Gerumo mes nematome, bet kiekvienas jį jaučiame. Atpažinti jį galime iš tam tikrų požymių: spindinčių akių, plačios šypsenos veide. Kaip būtų gera gyventi pasaulyje, kuriame visi šypsosi, kur nėra karo, ligų, stichinių nelaimių. Kur visi spinduliuoja gėrį.
3 Augu suprasdamas kitus
Mes visi augame. Iš pradžių būname vaikais, daromės vis aukštesni, galiausiai tampame suaugusiais ir pradedame raukšlėtis nuo amžiaus. Nepaisant to, augame mes ne vien fiziškai; būtina ugdyti ir savo dvasinį pasaulį. O tai mums daryti padeda mūsų aplinka. Žmonės įgauna patirties eidami į mokyklą, kur jie išmoksta naujų dalykų apie gamtą, istoriją bei pasaulį kuriame gyvena. Vis dėlto, didelę ir ypač reikšmingą mūsų aplinkos dalį sudaro kiti asmenys. Šeima, draugai bei visuomenė kurios dalis esame kiekvienas susideda iš žmonių, kurių visi mato dalykus savaip ir siūlo skirtingas idėjas. Bandydamas juos suprasti bei pamatyt pasaulį iš jų perspektyvos asmuo praplatina savo paties akiratį ir geriau pats gali suvokti aplinką. Tai mums parodo, kad žmonės labai panašūs – visi turi tokius pat kasdienius džiaugsmus bei rūpesčius, pergales bei pralaimėjimus – ir vis dėlto, yra labai įvairūs, gebantys išmokyti vienas kitą labai daug. Todėl tik stengdamiesi suvokti vienas kitą mes galime iš tiesų augti ir pasiekti naujas aukštumas ir kaip atskiri asmenys, ir kaip visuomenė, sukurdami geresnę aplinką visiems.