Mokyklos kultūra – mokyklos vertybių sistema, ne tik sudaranti sąlygas asmenybei bręsti, bet ir lemianti ugdymo ypatumus, mokymosi pasiekimus, žyminti mokyklos išskirtinumą ir ją reprezentuojanti. Vertybės, tradicijos, aplinka veikia mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) – visos mokyklos bendruomenės – elgesį ir turi lemiamos reikšmės visos mūsų progimnazijos veiklos kokybei. Todėl siekiame, kad mūsų progimnazijos kultūra būtų individuali, išskirtinė, unikali.
Stengiamės progimnazijoje formuoti tokią vertybių sistemą, kuri pripažįstama organizacijos narių, pozityviai veikia jų elgesį, bendruomeniškumą, yra palaikoma organizacijos istorijų, mitų ir pasireiškia mūsų mokyklos tradicijomis, ceremonijomis, ritualais ir simboliais:
Šiaulių Gytarių progimnazija savo vertybinį pagrindą grindžia pasaulietinėmis vertybėmis, gerbdama krikščioniškas tradicijas ir vertindama visą tautos ir valstybės kultūrinį vertybinį paveldą nuo pat jų ištakų.
Mūsų pamatinės vertybės – saugumas, kūrybiškumas, bendruomeniškumas, garbingumas, sąžiningumas.
Bendruomeniniame gyvenimo kasdienybėje akcentuojamas jaukumas, bendruomeniškumas ir augimas (plačiąja prasme)
Informacija ruošiama
Kas mus vienija ?
Mes norime būti šios mokyklos bendruomenės dalimi, todėl čia ir esame. Mes kartu čia kuriame tarpusavio santykius bei aplinką ir mums čia jauku. Mes čia ir visi kartu norime augti ir augame. Mums visiems svarbu jaustis saugiems ir to mes siekiame kartu. Mums reikia, kad su mumis elgtųsi sąžiningai, todėl ir mes stengiamės būti sąžiningais. Mes kuriame šią mokyklą ir vertiname kūrybiškumą, nes antraip negalėtumėme augti. Mes mokame elgtis garbingai ir to tikimės iš kitų, nes antraip nebūtumėme laimingi. Saugumui bei kūrybai reikia laisvės ir mes laisvi. Sąžiningam bei garbingam elgesiui reikia drąsos ir mes drąsūs.
Mes visi mokomės. Mes kuriame mokyklą visiems. Mes visi gytariečiai.
Kas mus vienija su aplinkiniais ?
Mes gyvename, mokomės, dirbame čia ir dabar. Ta vieta – Gytariai. Čia mes gyvename ir kuriame kartu su aplinkiniais ir tame pačiame laike. Mūsų rūpesčiai ir lūkesčiai yra neatsiejama nuo šios vietovės kultūrinės, socialinės, civilizacinės erdvės, kurioje mes gyvename, lavinamės, mokomės, dirbame, ugdomės, tobulėjame, kurios pasiekimų vartotojais, perėmėjais, o kai kada ir produktyviais kūrėjais esame. Visada žmogus atskirdavo save ir būdavo atskiriamas kitų pirmiausia tuo, kas jame yra aiškiausia: jo priklausomybė kraštui, tradicijai, tikėjimui, bendruomenei, aplinkai. Mes čia ir dabar ne tik kuriame ateitį, bet ir saugome atmintį. Mums svarbu kas čia buvo, yra ir bus. Tuo mes panašūs į aplinkinius, tai yra Jus, tuos kurie esate čia ir dabar. Tuo mes skiriamės nuo kitų, kurių čia niekada nebuvo ar nebus. Mes ir Jūs viena bendruomenė. Mes norime, kad mokykla taptų mūsų visų bendruomenės bendruomeninio gyvenimo centru.
Todėl mes neabejingi praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.
Gytarių progimnazijos istorija
Šventupio vidurinės mokyklos istorija
1991 m. rugsėjo 1 d. AB „Arkada” vyriausias statybų inžinierius J. Čekanavičius įteikė simbolinį raktą direktoriui V. Jaruliui. Šiaulių 21-ojoje vidurinėje mokykloje tuo metu atidarytos 58 klasės, mokėsi 1325 mokiniai, dirbo 84 mokytojai, 5 direktoriaus pavaduotojai. Mokykla ypatinga tuo, kad tai netipinio projekto mokykla. Gytarių mikrorajone žadama statyti dar vieną tokio pat projekto ugdymo įstaigą.
1994 m. pavasarį mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą.
1994 m. rugsėjį 21-oji vidurinė mokykla pervadinta į Šventupio vidurinę mokyklą. Vardas suteiktas pagal apylinkėse tekėjusio upelio pavadinimą.
2009 m. pavasarį išleista paskutinė – 16-oji abiturientų laida. O rugsėjo mėnesį mokykla buvo sujungta su Gytarių vidurine mokykla.
Gytarių mokyklos istorija
Šiaulių Gytarių vidurinė mokykla pradėta statyti 1992 m. Statybos darbus vykdė AB ,,Arkada”. 1994 rugsėjo 1-ąją duris atvėrė erdvi, graži, ,,baltąja gulbe ” vadinama nauja vidurinė mokykla. Tik pradėjus statyti mokyklą direktoriumi buvo paskirtas Valerijus Simulik. Nors iš pradžių veikė tik vienas korpusas, valgykla ir sporto salė, tačiau savo modernumu, naujovėmis ir puikiai tvarkoma aplinka tapo patrauklia mokykla mieste. Po metų (1995m.) buvo baigta mokyklos statyba ir rugsėjo 1-ąją į klases pakviečiami jau 1-10 klasių mokiniai. Įrengta aktų salė, lauke – naujas stadionas, lauko teniso ir krepšinio aikštelės.
2001 metais keičiasi mokyklos vadovai: į LR Seimą išrinktas direktorius V.Simulik, mokyklos vadovu tapo Rimtautas Pečeliūnas, prieš tai mokykloje dirbęs direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Vykdant Lietuvos bei miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką, Gytarių mokykla reorganizuojama į pagrindinę mokyklą.
2002-2003 m.m. mokyklos bendruomenė skiria didžiulį dėmesį profilinio mokymo programos parengimui, vidurinės mokyklos statuso sugrąžinimui. Jau po metų 2003-2004 m.m. mokykla pakvietė mokinius vėl į vidurinę mokyklą.
1998 metais mokykla išleido pirmąją laidą, 2010 metų pavasarį išleista į gyvenimą paskutinioji – 10-a abiturientų laida.
Toliau tęsiant miesto Švietimo skyriaus pradėtą mokyklų reorganizavimo projektą 2009 m. miesto tarybos sprendimu Gytarių ir Šventupio mokyklos buvo sujungtos. Bendru sutarimu ugdymo įstaigai liko Gytarių mokyklos vardas. 2010 m. rudenį mokykla oficialiai tampa Šiaulių Gytarių progimnazija.
Nuo 2009 iki 2011 Gytarių progimnazija dirba pastate Kviečių g. 7. Buvęs Šventupio mokyklos pastatas renovuojamas, savivaldybei gavus ES ir LR paramą. 2011 m. rudenį renovacija baigta ir 2012 m. sausio 16 d. Gytarių progimnazijos skambutis „iškeliavo” iš seno pastato Kviečių g. 7 į renovuotą buvusios Šventupio mokyklos ( Korsako g.10) pastatą . Jau 2012 m. gegužės 3 d. įvyko bendruomenės šventė – įkurtuvės. Ši data progimnazijoje švenčiama kasmet kaip Gytarių progimnazijos gimtadienis.
Savo patrauklia ir atvira veikla Gytarių progimnazija yra tapusi mikrorajono kultūros centru. Mokyklos patalpose veikia Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos ,,Saulės” filialas, su kuriuo vykdomi bendri projektai, veiklos.
Mokykla tapo erdve bendruomenės susitikimams: šilti bendradarbiavimo santykiai sieja su Dainų bendruomene (pirmininkas V.Balčius), ,,Dainorių” ansambliu, veiklą vykdė Dainų-Gytarių bendruomenės taryba.
Progimnazijoje veikia ir lopšelio-darželio ,,Eglutė” priešmokyklinio ugdymo grupė.
Mokiniai turi galimybę ugdytis papildomuose sporto, muzikos, šokio užsiėmimuose.
Progimnazija noriai ir atvirai bendrauja ir bendradarbiauja su įvairiomis neformaliomis organizacijomis, iniciatyvinėmis grupėmis, aktyviais ir turinčiais idėjų žmonėmis.
Įdomu:
Šventupio mokykla buvo pirmoji mieste, atidaryta po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, statyta ,,blokados” metais.
Gytarių mokykla – pirmoji pastatyta po nepriklausomybės. Ir pastatyta labai sparčiai – jos statyba truko tik metus ir ketvertą mėnesių. Ši mokykla skaičiaus niekada neturėjo – nuo pat atidarymo ji vadinosi Gytarių mokykla.
Gytarių mokykla (pastate Kviečių g.7) vienintelė mieste turėjo amfiteatrinę aktų salę.
Nuo pirmųjų metų iki dabar dirba:
iš buvusios Šventupio vidurinės mokyklos (nuo 1991 m.) 7 pedagogai.
iš Gytarių mokyklos (nuo1994 m.) 5 mokytojai.
Net 8 mokytojai, dirbantys iki dabar, iki susijungimo yra dirbę ir vienoje, ir kitoje mokykloje.
Progimnazijos herbinis ženklas
Skydas padalintas į sidabrinį ir juodą laukus. Skydo centre vaizduojamas simbolinis Pasaulio/Gyvybės medis, perteikiamas stilizuoto ąžuolo su saulės disku lajos vainiko centre pavidalu. Ąžuolo laja pavaizduota kaip šešių ąžuolo lapų vainikas, juosiantis auksinį saulės diską (bizantą) apskritimu. Priekiniame (dešiniajame) sidabriniame skydo lauke vaizduojama ąžuolo pusė žalia. Užpakaliniame juodame skydo lauke vaizduojama ąžuolo pusė auksinė. Ženklo apačioje devizas auksinėmis didžiosiomis raidėmis COGITO ERGO SUM.
Autorius – technologijų ir ekonomikos mokytojas Rimtautas Pečeliūnas
Progimnazijos ženklas (logotipas)
Skydas padalintas į baltą (sidabrinį) ir juodą laukus. Jame vaizduojamas simbolinis Pasaulio/Gyvybės medis, perteikiamas stilizuoto ąžuolo su saulės disku lajos vainiko centre pavidalu. Ąžuolo laja pavaizduota kaip šešių ąžuolo lapų vainikas, juosiantis geltoną (auksinį) saulės diską apskritimu. Priekiniame baltame (sidabriniame) skydo lauke vaizduojama ąžuolo pusė žalia. Užpakaliniame juodame skydo lauke vaizduojama ąžuolo pusė geltonas (auksinis).
Autoriai:
Dailės mokytojas Virginijus Daužvardis
Technologijų ir ekonomikos mokytojas Rimtautas Pečeliūnas
Progimnazijos simbolis – Pasaulio/Gyvybės medis
Pasaulio/Gyvybės medis progimnazijos simboliu pasirinktas kaip daugiaprasmis mūsų kultūros ženklas, reiškiantis simetriją bei harmoniją, gyvybingumą ir stiprybę, bylojantis apie žmogaus darną su pasauliu, žmogaus gyvenimo, amžinybės ir išminties ryšį. Pasaulio/Gyvybės medis simboliškai įprasmina žmogaus gyvenimo tarpsnius, bendruomenę. Jis apibūdina pasaulio, kuriame mes gyvename ir kuriame, modelį. MEDIS. GYVYBĖS MEDIS. PASAULIO MEDIS. VISATOS STULPAS. KOSMOSO AŠIS. Kaip beįvardintume, Jis – Visatos nedaloma visuma. Jis pažinimo ir žinojimo pagrindas, gyvybės ir šviesos šaltinis, išminties skleidėjas. Visą gyvenimą augantis medis yra augimo simbolis. Jis jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Visa, kas gyva ir negyva, yra Jis. Visa, kas prasminga, yra Jame. Žmogus taip pat Jo dalis. Jis beribis laike ir erdvėje. Jis buvo, yra ir bus…
Šiaulių Gytarių progimnazijos siekis – tapti tuo Medžiu vietos bendruomenei. Skleisti šviesą ir išmintį, telkti ir ugdyti, jungti ir saugoti, augti ir auginti.
Progimnazijos vėliava
Žalios spalvos audeklas su balta juosta per vidurį. Vėliavos centre, iš abiejų pusių, progimnazijos ženklas (herbas). Kotas žalias. Jo viršuje ietigalis.
Autorius – technologijų ir ekonomikos mokytojas Rimtautas Pečeliūnas
Progimnazijos daina (himnas)
Kas nuties kelius šalin vaikystės?
Kas padės pažint naujas tiesas?
Taip norėtume mes nepaklysti,
Mažą spindulį šviesos surast.
Priedainis
Mokykla Gytarių mokykla
Tu kaip saulė mums šviesk ir spindėki.
Būk jauna, amžinai būk jauna,
Žemėj gėrį ir šviesą tu sėki.
Te širdy tavoj vaikystė žydi,
Te svajonių paukštė skleis sparnus.
Dovanotą spindulį mažytį
Mes išsaugosim savuos delnuos…
Priedainis
Mokykla Gytarių mokykla
Tu kaip saulė mums šviesk ir spindėki.
Būk jauna, amžinai būk jauna,
Žemėj gėrį ir šviesą tu sėki.
Žodžiai – lietuvių kalbos mokytojos Elenos Aleknavičienės
Muzika – muzikos mokytojos Jurgos Andriulienės
Parsisiųsti audio įrašą (choras)
Parsisiųsti audio įrašą (instrumentinis)
Progimnazijos šūkis/devizas (moto)
Cogito, ergo sum [sk. kogito, ergo sum; lot.], mąstau, vadinasi, egzistuoju (R.Dekartas)
Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas, kilęs iš didikų giminės. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
„Mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)“.
R. Dekartas gimė Turenės provincijoje. 1604–1612 metais studijavo filosofiją ir gamtos mokslus jėzuitų kolegijoje La Flešo (La Fleche), vėliau – teisę Poatjė (iki 1616 m.). Baigęs karo mokyklą Bredė (Brede), nuo 1618 m. tarnavo kariuomenėje Nyderlanduose. Vėliau keliavo po Europą, o 1625–1629 m. gyveno Paryžiuje ir studijavo matematiką. 1629 m. vėl emigravo į Nyderlandus, kur sukūrė didžiąją dalį matematikos, fizikos, medicinos ir filosofijos veikalų.
1633–1647 m. R. Dekarto veikalai buvo įtraukti į Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašą ir pasmerkti viešai sudeginti. 1649 m. R. Dekartas, pakviestas Švedijos karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą, kur po kelių mėnesių mirė nuo plaučių uždegimo. 1819 m. jo palaikai perlaidoti Paryžiuje. Paties R. Dekarto žodžiais, gyvenimas Stokholme jam labai pakenkė, kadangi jis mėgo šiltą klimatą ir gerai pamiegoti, o Švedijoje klimatas drėgnas, be to, karalienė Kristina prašė, kad filosofas keltųsi 5 valandą ryto.
R. Dekarto filosofija – tai bandymas sukurti visiškai naują ir nepriklausomą filosofinę sistemą. Naujasis pasaulėvaizdis, anot mąstytojo, turėjo būti prieinamas visiems. R. Dekartas savo filosofinę koncepciją grindė iki tol negirdėta nuostata, kad „iš visų dalykų pasaulyje būtent protas yra paskirstytas teisingiausiai, tad gebėjimas daryti tinkamus sprendimus yra iš prigimties visų žmonių vienodas“. R. Dekartas propagavo naujų žmonių filosofiją, kuri nesiremtų jokiais ankstesnių laikų autoritetais.
Filosofo mąstymo išeities taškas buvo garsioji nuostata – „cogito ergo sum“ – „mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)“. „Cogito“ tapo pirmąja R. Dekarto filosofinio mąstymo prielaida. Dubito ergo cogito (abejoju, vadinasi, mąstau) yra šios prielaidos prielaida.
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus.“
Anot filosofo, daiktas yra savybių visuma. Dėl to pasaulis yra pažinus. Žmogus egzistuoja, nes jis yra mąstanti esybė.
R. Dekartas nagrinėjo tiek filosofijos, tiek etikos klausimus. Jo filosofija turėjo įtakos Dž. Lokui, G. V. Leibnicui, B. Spinozai, I. Kantui.
Svarbiausi filosofijos veikalai:
Samprotavimas apie metodą gerai nukreipti savo protą ir rasti mokslų tiesą (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité; 1637),
Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur; 1631-1642),
Filosofijos principai (Principia philosophiae; 1644),
Tiesos ieškojimas, remiantis natūralia šviesa (Inquisitio veritatis per lumen naturale; 1701, išleista po mirties).
Vertimai į lietuvių kalbą:
Rinktiniai raštai / [parengė Romualdas Ozolas; iš prancūzų kalbos vertė Gvidonas Bartkus, Petras Račius]. – Vilnius: Mintis, 1978. – 333 p.
Sielos aistros / [iš prancūzų kalbos vertė Linas Rybelis]. – Vilnius: Pradai, 2002 (Kaunas: Spindulys). – 231 p.
Progimnazijos emblema
Kvadratas padalintas į baltą ir juodą laukus. Jame vaizduojamas simbolinis pasaulio/gyvybės medis, perteikiamas stilizuoto ąžuolo su saulės disku lajos vainiko centre pavidalu. Ąžuolo laja pavaizduota kaip šešių ąžuolo lapų vainikas, juosiantis saulės diską apskritimu. Priekiniame baltame lauke vaizduojamas ąžuolas žalias. Užpakaliniame juodame lauke vaizduojamas ąžuolas geltonas. Kvadrato apačioje užrašas žaliomis didžiosiomis raidėmis GYTARIŲ PROGIMNAZIJA.
Progimnazijos emblema (naudojama ant progimnazijos mokinio uniformos)
Skydas padalintas į baltą ir juodą laukus. Jame vaizduojamas simbolinis pasaulio/gyvybės medis, perteikiamas stilizuoto ąžuolo su saulės disku lajos vainiko centre pavidalu. Ąžuolo laja pavaizduota kaip šešių ąžuolo lapų vainikas, juosiantis saulės diską apskritimu. Priekiniame baltame skydo lauke vaizduojamas ąžuolas žalias. Užpakaliniame juodame skydo lauke vaizduojamas ąžuolas geltonas. Šiaulių Gytarių progimnazija. Emblemos skydo viršuje per abu laukus užrašas geltonomis (auksinėmis) didžiosiomis raidėmis ŠIAULIAI, skydo apačioje pagal skydo lanką per abu laukus užrašas geltonomis (auksinėmis) didžiosiomis raidėmis GYTARIŲ PROGIMNAZIJA
Progimnazijos mokinių uniforma
Berniukams ir vaikinams: žalias megztinis arba liemenė su progimnazijos emblema kairėje drabužio pusėje.
Mergaitėms ir merginoms: žalias sarafanas, megztinis arba liemenė su progimnazijos emblema kairėje drabužio pusėje.
Uniformos dėvėjimas yra mokinio pareiga, tai – pagarbos išraiška mokymo įstaigai ir jos bendruomenei.
Mokinių uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas
Uniformas siuva UAB „Savitas stilius“. Informaciją apie įmonę galite rasti https://www.savitasstilius.lt/
PASTATO VIDAUS ERDVIŲ IR PATALPŲ ESTETINIO VAIZDO KŪRIMO KONCEPCIJA
Mąstau – vadinasi egzistuoju. Žinios – šviesa, gyvenimas – šviesa, kūryba – polėkis, polėkis – erdvės simbolis visomis prasmėmis, laivės simbolis, kelias į šviesą. Estetika ir jos suvokimas – sudėtinė ugdymo dalis.
Baltos, žalios, pilkos, juodos spalvų dominavimas mokyklos interjere, su geltonos spalvos akcentais.
Vienareikšmiškas baltos spalvos dominavimas bendrojo naudojimo patalpose (holai, koridoriai, perėjimai, vestibiuliai, laiptinės, valgyklos salė, sporto salė ir pan.). Neutralios pastelinės žalsvai pilkos spalvos dominavimas pirmo aukšto administracinėse patalpose. Neutralios pastelinės smėlio spalvos dominavimas klasėse ir kabinetuose.
Jaukumas. Solidumo dermė su žaismingumu. Erdvinės laisvės pojūtis.
Šviesos žaismas ir jo akcentavimas. Keičiamos šviesos instaliacijos švenčių ir mokyklos bendruomenei reikšmingų švenčių metu.
Žalieji plotai mokyklos interjere (vestibiulio balkonų pertvaros, valgyklos salės erdvė, mokyklos vidaus kiemelis), dekoratyviniai vazoniniai augalai naudojami, kaip interjero puošybos detalės, jais puošiami holai, vestibiuliai, laiptinių langai.
Mokyklos patalpos puošiamos mokinių kūrybiniais meno darbais. Įvairovės dėlei prie mokinių meninės kūrybos darbų derinami meninės fotografijos darbai su augaliniais motyvais, atkartojantys gyvus augalus mokyklos pastato interjere.
Ugdymo įstaigai neįprasto mokyklos pastato erdvių panaudojimas išskirtinei nuotaikai kurti panaudojant laikinas erdvines instaliacijas, puošybos elementus iš popieriaus. Visos erdvės ir patalpos neperkrautos, saikingai dekoruotos.
Akcentuojamas modernumas dermėje su istorinės atminties, tautinių, baltiškų simbolių elementais.
Pasikartojantys stilizuoto Pasaulio/Gyvybės medžio, kaip progimnazijos simbolio, akcentai interjere, jo detalėse.
Poilsio zonos mokiniams ir mokytojams mokyklos holuose, vestibiuliuose. Poilsio zonos formuojamos iš minkštasuolių. Minkštasuoliai žalios, geltonos, juodos spalvų (galimi įvairūs, tarpusavyje derantys šių spalvų atspalviai), dominuojanti spalva – žalia, galimi ir rekomenduojami žaismingi skirtingų spalvų minkštasuolių dalių deriniai.
Mokytojų kambarys – darbo ir poilsio zona. Mokyklos pastate veikiantis miesto viešosios bibliotekos „Saulės“ filialas – integrali ugdymui(si) ir poilsiui skirtų zonų dalis.
Progimnazijos pastate galimos išskirtinio dizaino erdvės, padedančios išvengti spalvų monotonijos mokykloje: dailės, muzikos, technologijų kabinetai, patalpos skirtos informacinėms technologijoms.
BENDRUOMENĖJE SEKTINOS ELGSENOS KODEKSAS
Aš, vardas, pavardė, esu Šiaulių Gytarių progimnazijos mokinys ir tuo didžiuojuosi, nes
esu pilnateisis mokyklos bendruomenės narys ir esu jai įsipareigojęs;
gerbiu kitus mokyklos bendruomenės narius ir pats esu jų gerbiamas;
aktyviai dalyvauju bendruomenės gyvenime, teikiu pasiūlymus mokinių savivaldai;
stropiai mokausi norėdamas nuosekliai įsisavinti žinias ir savo elgesiu nežeminu mokyklos mokinio vardo;
esu neabejingas kitiems mokyklos bendruomenės nariams ir pasiryžęs nuo netinkamo elgesio sulaikyti savo draugus;
jaučiuosi mokykloje saugus nes žinau savo teises ir pareigas, garbingai laikausi jų ir to paties sulaukiu iš kitų mokyklos bendruomenės narių
galiu pasikliauti susitarimais bendruomenėje ir įpareigojančia šio kodekso moralinio poveikio galia:
Sąmoningai suvokiu, kad žinodamas savo teises, turiu gerai įsisavinti ir savo pareigas, kurios padės ugdyti atsakomybę, surasti savo vietą klasės ir bendruomenės gyvenime, todėl:
Tarpusavio santykiuose su kitais mokyklos bendruomenės nariais laikausi taisyklės – „Su visais žmonėmis stengiuosi elgtis taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi”
Pagarbiai bendrauju su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenes nariais.
Gerbiu tėvus (globėjus, rūpintojus), vertinu jų pastangas rūpintis manimi.
Noriu mokykloje patirti tik gerus jausmus ir to paties linkėdamas kitiems bendruomenės nariams visada elgiuosi kaip išsiauklėjęs ir kultūringas žmogus, nesikeikiu, nerūkau, atvirai nedemonstruoju savo neigiamų jausmu.
Stengiuosi būti tolerantiškas visiems mokyklos bendruomenės nariams, gerbiu kitų bendruomenės narių nuomonę, pažiūras, visada esu pasirengęs juos išklausyti.
Siekiu mokykloje jaustis saugus ir noriu, kad joje saugiai jaustųsi visi, todėl nesmurtauju, nevartoti nei fizinės nei moralinės prievartos, visada stengiuosi būti teisingu, sąžiningu ir drausmingu, nevartoju svaigalų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nežaidžiu azartinių žaidimų, nežeminu savo ir kitu bendruomenes narių orumo.
Tapatinu save su mokykla, jos bendruomene ir įvaizdžiu, todėl į mokyklą vykstu švariai ir tvarkingai apsirengęs, puošiuosi saikingai, rūpinuosi savo išvaizda, stengiuosi ja nešokiruoti aplinkinių, neblaškau jų dėmesio.
Branginu savo ir kitų mokyklos bendruomenės narių ramybę bei saugumą, nesivedu į mokykla pašaliniu asmenų.
Vertinu savo ir kitų mokyklos bendruomenės narių sveikatą bei gyvybę, nesinešu į mokyklą jų sveikatai ir gyvybei pavojingu daiktų.
Pasitikiu mokyklos bendruomene, kurios dalimi pats esu, tikiu jo narių nuoširdžiu rūpesčiu manimi, todėl vykdau mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų nurodymus bei mokyklos savivaldos institucijų sprendimus.
Mokykloje iškylančias problemas sprendžiu vadovaudamasis demokratinio gyvenimo vertybėmis ir normomis, susitarimais.
Žinau, kad už gerą mokymąsi, elgesį, lankomumą, sportinius pasiekimus ir kitą aktyvią visuomeninę veiklą galiu tikėtis įvertinimo ir pripažinimo mokyklos bendruomenėje.
Suprantu, kad už šio kodekso nesilaikymas, mokinio elgesio taisyklių pažeidimas nedaro garbės man ir mano tėvams, visai mokyklos bendruomenei, kurios narys aš esu.
Tikiu teisingumu ir žinau, kad už nederamą elgesį ir nusižengimus manęs gali laukti kitų bendruomenės narių pasmerkimas ir pelnytos nuobaudos,
Džiaugiuosi, kad nelaukdamas griežčiausios nuobaudos, visada galiu apmąstyti savo elgesį ir pradėti elgtis taip, kaip reikalauja susitarimai mokyklos bendruomenėje pagal šį kodeksą ir mokinio elgesio taisykles.
_________________________
Šiaulių Gytarių progimnazijos socialinės veiklos partneriai Lietuvoje:
Šiaulių Lieporių gimnazija;
Šiaulių „Romuvos” gimnazija;
VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija;
Kitos švietimo įstaigos bei organizacijos:
Šiaulių „Romuvos” progimnazija;
Šiaulių Rėkyvos progimnazija;
Šiaulių „Saulės” pradinė mokykla;
Šiaulių lopšelis-darželis „Eglutė”;
Šiaulių lopšelis-darželis „Dainelė”;
Šiaulių lopšelis-darželis „Pasaka”;
Šiaulių lopšelis-darželis „Žiogelis”;
Šiaulių I-oji muzikos mokykla;
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras;
Šiaulių jaunųjų turistų centras;
Šiaulių sporto mokykla „Dubysa”;
Šiaulių sporto mokykla „Klevas”;
VšĮ „Mikitukas”;
VšĮ „Mažieji Šnekoriai”;
VšĮ „Smalsieji pabiručiai”;
VšĮ „Šiaulių kalbos korekcijos centras”;
VO „Gelbėkit vaikus”;
Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla;
Šiaulių profesinio rengimo centras (ŠPRC).
Kitos įstaigos ir organizacijos:
Asociacija vaikų sporto klubas „Gytariai”;
Asociacija senjorų klubas „Dainoriai”;
Asociacija Dainų bendruomenė;
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka;
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai;
Šiaulių Aušros muziejus.
Šiaulių Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
Šiaulių Gytarių progimnazijos socialinės veiklos partneriai užsienyje:
Goce Delčevo Brolių Miladinovų trečioji pagrindinė mokykla (Tрето основно училище “Братя Миладинови” град Гоце Делчев) (Bulgarija),
Janinos 18-oji pagrindinė mokykla (18Ο ΔΗΜΟΤΙΚΟ ΣΧΟΛΕΙΟ ΙΩΑΝΝΙΝΩΝ) (Graikija);
San Fele bendrojo lavinimo mokykla (Istituto Comprensivo San Fele) (Italija);
Santo Tirso Ave mokyklų grupė (Santo Tirso, Agrupamento de Escolas do Ave) (Portugalija);
Bunesti I-VIII klasių mokykla (Școala cu clasele I-VIII Bunești) (Rumunija);
Dr. Franjo Žgečo pagrindinė mokykla (Osnovna škola Dr. Franja Žgeča) (Slovėnija);
Manisos Avni Gemicioglu pradinės mokyklos (Manisa Avni Gemicioğlu İlköğretim Okulu) (Turkija).
Mokyklos kultūra lemia bendruomenės narių aktyvumą, prasmingą veiklą, sėkmę, pasitenkinimą – stiprų tapatumo jausmą. Todėl branginame savo vertybines nuostatas, įsitikinimus, susikurtą aplinką bei viliamės, kad mūsų bendruomenę papildantys nauji nariai joje nesunkiai sugebės atrasti save jos kultūroje, priims mūsų puoselėjamas vertybes bei tradicijas, patys taps aktyviais mokyklos kūrėjais.